Myli Vilnius mašinytes

Šiandien pirmą kartą po praūžusio Vilniuje gausaus sniego išvažiavau dviračiu į darbą. Planavau vakar per laisvadienį išvažiuoti pasivažinėti, pasidairyti kaip situacija mieste, tačiau nesigavo. Todėl nusprendžiau rizikuoti ir važiuoti šiandien dviračiu – bus kaip bus.

Ar aš pasigailėjau, kad važiavau dviračiu? Taip. Nes buvo visiškas pizdėc. Jokio malonumo iš važiavimo, apart kančios ir pažeminimo, nepajutau, nes važiuoti dviračių takais ir šaligatviais tiesiog neįmanoma. Toks jausmas, kad juos valė girti dėdės su savo traktoriukais: kai kur nuvalyta, kai kur ne, kai kur nuvalyta taip, kad liko traktoriaus provėžos ir kažkokia krūva nenuvalyto sniego ant viso šaligatvio.

Taip šiandien ryte atrodė Ukmergės gatvės šaligatvis:

• 

• 

Važiuoti juo neįmanoma, eiti – taip pat. Iš tiesų tai beveik visi šaligatviai atrodo panašiai. Vietomis sniegas yra nuvalytas iki tvirtai suploto sniego sluoksnio, kurio yra malonu eiti ir patogu važiuoti dviračiu. Bet tokių vietų ypač mažai. Dažniausiai kas nors sumąsto ant tokio suploto sniego pabarstyti druskos ir tada tas sniegas virsta 30cm gylio sniego ir smėlio pliurze, per kurią tiesiog taip malonu eiti, kad galima apsitriesti iš laimės.

Žodžiu, su šaligatvių valymu pas mus kažkokia tragedija. Mačiau ne kartą, kaip žmonės eina tiesiog gatve, nes eiti šaligatviu neįmanoma. Tačiau atkreipkit dėmesį kaip gražiai ir švariai nuvalyta gatvė! Nei snaigutės nėra, tik lygus ir gražus asfaltas. Pas mus gi miestas automobiliams skirtas, nieks gi šaligatviais nevaikšto. O pensininkai, neįgalieji ir tėvai su vežimėliais sėdi namie. Neturi mašinos? Tada kentėk. Arba niekur neik.

Po straipsniais apie gatvių valymą vis atsirasdavo komentarai apie tai, kad šaligatviai tai nevalyti. Ir atsirasdavo krūva aborigenų, kurie pradėdavo rėkauti, kad imk kastuvą ir nusikask šaligatvį. Manau jiems reikėtų priminti, kad šaligatvių valymas yra vieša paslauga ir ją turi užtikrinti savivaldybė arba jos valdomos įmonės. Jeigu jos to nesugeba daryti – įmones reikia keisti. Todėl aš norėdamas eiti pėsčiomis ar važiuodamas dviračiu neturėčiau su savimi imti kastuvo ir nusikasinėti sau kelią. Čia tas pats, kas vairuotojams liepti prie bamperio prisikabinti kaušą ir patiems valytis gatves ir barstyti druska, o ne skųstis, kad niekas nevalo ir nebarsto gatvių. Bet ne, gatves valyti – šventa, o vat šaligatviai jau dzin, kada nors. Ir išvis, nutirpsi gi tas sniegas.

Vilniaus savivaldybė kaip neapsisprendęs mažas vaikas – iš vienos pusės kai kurias gatves tvarko, siaurina, daro jas draugiškesnes pėstiesiems ir dviračiams; skatina atsisakyti automobilio ir judėti darniai, VT, dviračiu, pėsčiomis. Iš kitos pusės – tiesia arba planuoja tiesti naujus greitkelius mieste, nevalo šaligatvių taip tik dar labiau skatindama naudotis automobiliais.

Ką daro kiti miestai? Mano kažkada jau minėtas Suomijos miestas Oulu. Ten kelionės dviračiais mieste sudaro 22%. 22! Palyginimui Vilniuje berods 2017 metais – 1,5%. Dabar gal kiek daugiau. Iki 2030 savivaldybė planuoja tą skaičių padidinti iki 7,5%.

Kuom tas miestas toks ypatingas tada? Siūlau pasižiūrėti vaizdo įrašą esantį žemiau, labai įdomus ir informatyvus. Tačiau trumpai apibendrinus:

• Oulu yra platus dviračių takų tinklas.
• Jais keliauti yra žymiai greičiau nei automobiliu.
• Žiema dviračių takai yra prižiūrimi taip skatindami jais kuo daugiau naudotis.

Svarbiausias punktas yra paskutinis. Nes galima turėti geriausią ir plačiausią dviračių takų tinklą, tačiau jei jis žiemą bus nepravažiuojamas – kas iš to? Ir priešingai – galima turėti kuklesnį takų tinklą, bet nuolat prižiūrimą ir vuolia – jais naudojasi dviratininkai. Kažkurį savaitgalį per atlydį išvažiavau pasivažinėti mieste. Dauguma dvirtakių buvo nuvalyti arba jau nutirpę. Ir mačiau krūvą dviratininkų. Mažiausiai 30. Net važiuodamas į darbą arba iš darbo sutikdavau ne vieną arba matydavau įspaustas dviračių ratų vėžes. Kiek mačiau šiandien? 1. Vieną tokį patį pamišėlį kaip ir aš. Ir daugiau jokių padangų pėdsakų.

Lygia tas pats galioja ir šaligatviams. Jeigu šaligatviai gerai nuvalyti tai jais gali naudotis visi: ir jaunas, ir senas, ir neįgalus, ir tėvai su vežimėliais, ir dviračiai. O jei nevalyti – tai naudotis jais visiems žmonėms yra kančia. Net išeiti iš namų kai kuriems jau yra iššūkis.