Kontrastingas mėnesis buvo. Iš vasaros perėjom į beveik rudeniškai žiemišką šaltį su sniegu. Po jo grįžo vasara ir vėl prasidėjo žiema, po kurios dar kartą grįžo vasara. Painu, žinau. Trys šilumos ir dvi šalčio bangos. Dabar balandžio pabaiga atrodo kaip birželis – viskas žaliuoja, žydi, šilta, virš 20 laipsnių šilumos.
Mėnesis prasidėjo ne tik vasariška šiluma, bet ir nesavanorišku perėjimu prie pusiau tubeless sistemos. Buvo labai nesėkmingas pasivažinėjimas po Ribiškes ir Markučius. Įvyko padangos ir aštraus akmens artimas susitikimas po kurio padangoje žiojėjo beveik centimetro dydžio skylė. Padangų sandarinimo kaiščiai nepadėjo, sukišau net tris, bet kadangi sandarinimo skystis jau pasirodo buvo išgaravęs todėl man niekaip nepavyko sutvarkyti tą nelemtą pradūrimą. Atsarginės kameros neturėjau. Grįžęs sulopiau padangą ir įdėjau kamerą su mintimi greitu metu nuvažiuoti pas meistrus, kad vėl padarytų tubeless, tačiau taip ir važinėju su kamera. Vargu ar susitvarkysiu.
Mėnesį užbaigiau neblogai. Vis dar laikausi >500km/mėn zonoje nors vienu metu galvojau, kad tų penkių šimtų kilometrų jau nepasieksiu. Bendras metų tikslo vykdymas: +414,1km arba beveik 41% plano. Sakyčiau neblogas rezultatas pasibaigus ketvirtam metų mėnesiui.
Produktyvus kovas. Nemažai kilometrų nuvažiuota, visai daug vertikalių metrų surinkta, ne vieną gerą maršrutą pravažiavau po miškus ir kalnus. Naujas koks rekordas – 740 vertikalių metrų vienu važiavimu. Labai gera trasa Sapieginės miškuose, bet išvažiavau nepasiruošęs, greitai išalkau ir pavargau todėl dalį trasos teko nukirpti. Planuose yra nuvažiuoti beveik 50km trasą su ~1300 vertikalių metrų.
Kiekvieną mėnesį nuvažiuoju daugiau kilometrų negu praeitą ir pasąmoningai užsikeliu sau kartelę, kad kitą mėnesį turiu nuvažiuoti ne mažiau. Ir jau matau kaip save graušiu kai kažkurį mėnesį kilometrų bus mažiau. Anokia čia problema, o bet tačiau mano smegenim to nepaaiškinti. Gerai yra save paspausti ir konkuruoti su savimi, bet vis tiek ateis ta riba kuomet tiesiog nepajėgsiu numinti daugiau nei galiu.
Metų kilometrų planas kol kas vykdomas su kaupu. +296km nuvažiuota daugiau nei suplanuota ir +1343m surinkta vertikalių metrų. Jei visus metus palaikysiu panašų tempą tai turėčiau tikrai pasiekti ir net viršyti savo nusistatytą 5500km tikslą bei surinkti 55 tūkstančius vertikalių metrų.
Truputį per vėlai pastebėjau, kad grandinė nusidėvėjo. Nespėjau laiku pakeisti, kasetė šiek tiek nusidrožė, tai spėju kokią vasarą laukia naujos kasetės pirkimas.
Nuotraukose viršuje mano dviratis 2008 metais ir mano dabartinis dviratis ant tos pačios šakos šiais metais. Ką tik supratau, kad tai jau trečias mėlynas dviratis kurį turiu.
Baigėsi vasaris, išgyvenome dar vieną žiemą. Šis mėnesis lepino gerais orais, per Užgavėnes išvaryta žiema kol kas taip ir negrįžo todėl pagaliau galima buvo išsitraukti MTB po žiemos miego. Kaip tik prieš atostogas, per kurias sukoriau 200km. Todėl ir šio mėnesio rezultatai visai neblogi.
Pagaliau išbandžiau tubeless padangas. Likau labai patenkintas. Palyginus su senomis skirtumas akivaizdus. Dviratis rieda žymiai geriau, daug lengviau minti. Įtakos be abejo turi ir tai, kad naujos padangos turi gerokai mažesnį riedėjimo pasipriešinimą nei prieš tai turėtos. Plentiniam dviračiui neprilygsta, tačiau nebereikia daugiau kankintis minant su didžiuliu pasipriešinimu.
Vasarį buvo atliktas paskutinis suplanuotas darbas – gamykliniai stabdžių diskai Shimano RT10 buvo suvažinėti iki minimalaus storio ir pakeisti į naujus geresnius Shimano RT64. Prieky liko 180mm dydžio, o gale disko diametras padidėjo nuo 160mm iki 180mm. Diskai dar ne iki galo prasitrynė, tačiau stabdymas jau juntamai geresnis. Nekantrauju prasilėkti miške.
Pavasariui yra planų. Pabandyti sudalyvauti MTB orientacinėse varžybose. Taip pat pasidariau kelis rimtesnius maršrutus kuriuos norėčiau numinti. Iki Trakų, iki senojo geležinkelio tilto prie Santakos, patyrinėti Vilniaus dalis iki kurių nenuvažiuodavau. Tikiuosi bent daliai mano planų bus lemta išsipildyti.
Liaudies išmintis byloja “gera pradžia – pusė darbo“. Pirmas šių metų mėnesis ir pirmas įvykdytas ir net kiek viršytas mėnesio kilometrų tikslas. Sausis buvo nelengvas, orų dievai nepagailėjo sniego. Kartais iki tokio lygio, kad tekdavo dviratį palikti namie ir kastis iki darbo su mašina, takai buvo nepravažiuojami. Gerai, kad tokių dienų buvo vos kelios, nes nors ir sakiau sau, kad šią žiemą nevažinėsiu dviračiu per pliurzes ir purvynus, bet dviračiu šiek tiek pasikankinti per pusiau nuvalytą taką buvo tiesiog greičiau ir paprasčiau nei stovėti valandų valandas kamščiuose.
Nepagailėta buvo ir šalčių. -21C buvo jei neklystu žemiausia temperatūra prie kurios esu važiavęs dviračiu kada nors. Ar nebuvo šalta klausiate? Ne. Dėvėjau paprastą maikutę, ant viršaus 100% vilnonį islandišką megztinį (iš šio įrašo), įprastą žieminę striukę. Ant kojų termo kelnes ir softshell kelnes su flisu viduj. Na ir žinoma šaliką, kepurę, pirštines. Ir man buvo karšta. Tas megztinis velniškai šiltas, vėliau pasigailėjau, kad jį užsidėjau, reikėjo kažką lengvesnio.
Šį mėnesį buvo sumontuotos bekamerės padangos ant kalnų dviračio. Labai nekantrauju išbandyti, tačiau teks palaukti kol labiau nutirps sniegas ir lietus nuplaus smėlį ir druską nuo takų. Liko pasikeisti stabdžių diskus ir didieji remontai bus baigti.
Žiemos dviratis po šio sezono tikriausiai irgi reikalaus rimto remonto.
Ką gi, štai ir baigėsi 2023 metai. Laikas apžvelgti kaip sekėsi šiais metais minti.
Šie metai nebuvo labai produktyvūs, numyniau gerokai mažiau kilometrų nei pernai, turėjau labai mažai ilgų pažintinių kelionių, buvau nuvažiavęs į naujas neatrastas ir lankytinas vietas, bet dažniausiai sukiojausi tuose pačiuose miškuose ir ir gatvėse. Nebuvo labai blogai, bet kartais pakeisti aplinką į naudą. Todėl naujiems metams esu nusimatęs kelias ilgesnes pažintines keliones.
Dar rudenį galvojau, kad metus pabaigsiu net nepasiekęs 5000km, tačiau gruodį pasistengęs sugebėjau surinkti kiek daugiau nei 5000km. Ir didžiuojuosi savimi ir esu šiek tiek nusivylęs, kad nepasistengiau. Na, bet ne visi metai turi būti geri ir rekordiniai. Kartais reikia nuopuolių, kad galima būtų siekti daugiau.
2023 metų statistika
Nuvažiuotas atstumas: 5258km (-736km 2022)
Sukilimas: 50333m
Laikas: 273h 26min
Vidutiniškai 438.1km/mėn
Stulpelis dešinėje parodo kiek daugiau arba mažiau nuvažiavau kilometrų palyginus su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu.
Visų laikų statistika:
Nuvažiuotas atstumas: 18457km
Sukilimas: 172756m
Laikas: 1019h 0min
Kokie buvo šių metų tikslai ir kaip man pavyko jų laikytis?
Pakartoti numinti 100km. Bent du kartus. Neįgyvendinta. Nenuvažiavau net vieną kartą. Gėda.
Dažniau išvažiuoti pasivažinėti laisvalaikiu. Labai abstraktus. Tačiau sprendžiant iš kilometražo – man nepavyko.
Planuoti naujus maršrutus nevažiuotomis ir neištyrinėtomis vietovėmis. 50/50. Aplankiau kelias naujas vietas, pravažiavau kelis naujus maršrutus, atradau kelis naujus keliukus, tačiau dažniausiai važinėjau ten pat kaip ir visada.
2024 planai
MTB dviračiui planuoju kelis upgrade’us:
Pakeisti grandinę, visas žvaigždes, permetėjo ratukus.Padaryta.
Padaryti šakės profilaktiką. Padaryta.
Pakeisti stabdžių diskus į geresnius. Gale vietoj 160mm dėti 180mm diską.
Pakeisti stabdžius į galingesnius jei nepadės diskų keitimas.
Nupirkti naujas padangas ir padaryti tubeless.50% padaryta – nupirktos padangos.
Vienbėgiui dviračiui ypatingų planų neturiu. Jis reikalauja šiokio tokio remonto, nežinau ar verta į jį kišti pinigus todėl svarstau juo atsikratyti ir nusipirkti kitai žiemai kokį nors pigų kalnų dviratį pageidautina su diskiniais stabdžiais ir drožti jį žiemą.
2024 tikslai
Prieš trejus metus rašiau:
Nemėgstu nusistatinėti sau tikslų, nes jų niekada nepasiekiu, todėl nusistatysiu norą. Norėčiau per 2021 įveikti 5500km. 6000km turbūt nerealu, bet jei pavyktų būtų išvis nuostabu.
Ir tuomet mano noras išsipildė. 2021 metais numyniau 6064 kilometrus vietoj planuotų 5500.
2022 metams buvau nusistatęs tikslą numinti 6660km. Tačiau jo neįveikiau. Atsisakiau, nes nenorėjau perdegt ir pradėt nemėgti dviračio. Bijojau, kad turėdamas tikslą ir save spausdamas siekti jį prarasiu norą važinėtis dviračiu, bet mano nuostabai gavosi visiškai priešingai.
2023 metais išvis neturėjau jokių apčiuopiamų tikslų dėl tos pačios priežasties dėl kurios 2022-ais neįveikiau nustatyto tikslo.
Šiais metais pajutau, kad man vis tik reikia turėti tikslų, kurie skatintų, motyvuotų išvažiuot pasivažinėti, nes dažnai neturėjau visiškai jokios motyvacijos ir noro mintį dviratį. O jei ir išvažiuodavau tai nejausdavau didelio malonumo. Galvojau, kad jau perdegiau, nusibodo man tas dviratis ir daugiau išvis nebenorėsiu važinėtis. Bet metams einant į pabaigą kažkaip susiėmiau, nusistačiau tikslus ateinantiems metams ir užsimotyvavau.
Tuo tikslų patobulinau savo kilometražo Google Sheets lentelę. Galėsiu stebėti kiekvienos dienos nuvažiuotą atstumą ir kiekį (1-19km, 20-39km, 40-59km ir t.t.) vienoje lentelėje, matysiu kiek trūksta iki mėnesio tikslo ir pagal tai galėsiu planuoti savo pastangas. Papildomai dar matau kiek trūksta arba kiek viršijau praeitų metų to paties mėnesio rezultatus. Tą patį turbūt galima daryti su mokama Strava versija, bet aš nenoriu mokėti ir man taip patogiau.
Taigi, mano norai (nes juos man geriau sekasi išpildyti nei tikslus) 2024 metams:
Norėčiau numinti bent 5500km. Įveikti 6000km ribą manau būtų problematiška, bet labai pasistengus įmanoma.
Norėčiau prisiversti dar kartą numinti 100km vienu kartu. Bent vieną kartą.
Norėčiau surinkti 55 000 vertikalių metrų. Mėgstu ne tik greitus nusileidimus, bet ir įkalnes.
Norėčiau susiorganizuoti bent vieną pasivažinėjimą su bičiuliais, nes visą laiką važinėju vienas.
Progresu bei mėnesio apžvalga dalinsiuosi kaip ir anksčiau Mėnesis ant dviračio įrašuose.
Buvo labai kontrastingas mėnesis. Pirmoji gruodžio pusė buvo šalta ir ganėtinai snieguota, antroji – šilta ir beveik be sniego.
Planavau šią žiemą nevažinėti per užsnigtus, nevalytus dviračių takus ir šaligatvius ir esant pliurzei. Pasisekė, nes bent jau ten kur aš važinėju viskas buvo ganėtinai greitai nuvaloma, todėl buvo galima didžiąją dalį laiko be problemų minti pedalus. Tik kelis kartus nevažiavau dviračiu dėl stipraus snygio.
Buvau nuvežęs MTB dviratį į taisyklą. Be planuotų darbų teko atlikti dar kelis papildomus.
Padaryta šakės profilaktika
Pakeistos visos žvaigždės ir grandinė
Pakeistas BB (centrinis velenas) ir preload’o žiedas
Pakeistas pavarų trosas su šarvais
Nupirktos naujos padangos.
Liko sumontuoti padangas ir padaryti tubeless bei nauji stabdžių diskai.
Ta proga, kad dviratis sutvarkytas, o lauke ištirpo sniegas ir nuplautos druskos buvau po beveik mėnesio pertraukos išvežęs pasiganyti MTB dviratį. Jau galvojau, kad palikau jį ramiai laukti pavasario, bet geri orai leido pravažiuoti porą šimtų kilometrų ir pasidžiaugti.
Buvo taip gera važiuoti. Dažniausiai kai po ilgos pertraukos atsisėdi ant MTB būna jau vasario mėnesis, netoli pavasario, tai šįkart irgi atrodė, kad pavasaris jau netoli. Deja. Tačiau nesupykčiau jei visa žiema būtų su mažai sniego arba visai be jo.
Šį mėnesį užsimotyvavau, pasistengiau ir rezultatai iškart geresni. Gruodis antras geriausias mėnesis šiais metais. Tai daug ką pasako apie tai kaip stengiausi šiais metais. Jei panašiais tempais ir su panašia motyvacija būčiau varęs visus metus tai rezultatai būtų ne ką prasteni nei praeitais metais (beveik 6000km) arba net geresni. Na, yra kaip yra.
Po netrumpos pertraukos ir vasarį publikuotos paskutinės važinėjimo dviračiu apžvalgos jaučiu, kad grįžta mano motyvacija ir noras rašyti. Įtakos tam taip pat turėjo ankstesni įrašai, kuriuos vieną vakarą paskaičiau. Buvo gera juos perskaityti, prisiminti ką pamiršau, padėjo man suprasti, kad reikia gyvenime bent minimalių tikslų.
Šios vasaros antroje pusėje, rudens pradžioje buvau numynęs beveik 1000 kilometrų mažiau nei tuo pačiu metu 2022 metais. Jau pradėjau galvoti, kad šiais metais net nepasieksiu 5000km ribos. Pats kaltas, galvoju, reikėjo nusistatyti metų tikslą ir daugiau minti.
Lapkritį supratau, kad pasiekti simbolinę 5000km ribą yra realu, tik reikia šiek tiek pasistengti. Vis tik ateina žiema ir ne faktas, kad visuomet pavyks minti dviratį. Todėl reikia išnaudoti kiekvieną progą surinkti papildomą kilometrą. Vis tik liko numinti vos 260km.
Beveik visi šio mėnesio kilometrai surinkti komūtinant. Vieną kartą buvau išvažiavęs vakare jau sutemus į mišką. Seniai norėjau tai padaryti. Buvo šiek tiek nejauku, tačiau be galo smagu. Tik ganėtinai sunku buvo orientuotis net iki kaulo pažįstamose vietose. Kelis kartus nuklydau ne ten, praleidau posūkius. 400 liumenų (CatEye AMPP400) žibinto visai pakanka visiškoje tamsoje, tik norėtųsi šiek tiek platesnio šviesos srauto. Tačiau kai aš taip “dažnai“ važinėju visiškoje tamsoje, tai nelaikyčiau to didele problema.
Iškritus sniegui išsitraukiau savo ištikimą žiemos dviratį. Nusprendžiau šiais metais žiemą važinėti dviračiu sausesniais, šaltesniais orais kuomet nėra pliurzių, pūgų ir panašių negandų. Neretai važiavimas prastomis oro sąlygomis neteikia labai daug malonumo, taip pat ir dviračiui tai į naudą. Įrodžiau sau, kad žiemą galima važinėti dviračiu, galiu dabar šiek tiek atsipūsti ir kartais palikti dviratį namie.
Stengiausi šį mėnesį pasiekti 400km ribą, tačiau pūga paskutinėmis lapkričio dienomis sujaukė visus planus. Gaila, nes tik tų dviejų dienų ir pritrūko. Ką padarysi.
Ką gi, baigėsi vasaris, o kartu su juo pagaliau baigėsi žiema. Sąlyginai. Kovas prognozuojamas ganėtinai šaltas. Tikiuosi bent jau nebesnigs daugiau. O apie pasivažinėjimus miške kurį laiką dar teks pamiršti, nes sniego nemažai ir panašu, kad jis tirps ilgai ir nuobodžiai.
Kaip ir pernai taip ir šiemet nutirpus sniegui ir išdžiūvus dangoms išsitraukiau MTB pasiganyti. Visuomet gera po ilgos pertraukos prasilėkti su kalnų dviračiu. Pasiilgau. Pasiilgau pačio dviračio, jo pravažumo ir važiavimo minkštumo. Kurį laiką žadami sausi orai, tai reikia spėti pasidžiaugti juo, nes neaišku kas bus po to.
Nors vasario kilometražas kuklus, tačiau dažniau pasitaikydavo proga prasukti didesnį ratuką nei tik Valakampių žiedą. Nujaučiu, kad 500-600 nuvažiuotų kilometrų per mėnesį laikai liko praeity. Bet mažiau kilometrų nereiškia mažiau malonumo.
Nuvažiuota: 387,6km
Laikas: 19h 51min
Pakilimas: 2949m
Viso: 848,5km
Žiemos sezono apibendrinimas
Kadangi tai buvo mano antra žiema šiuo dviračiu žinojau ko tikėtis iš jo ir kaip elgiasi vienu ar kitu atveju. Nežinojau tik kokia bus žiema, nes nuo to priklausė ar apskritai pravažiuosiu. O ji buvo ankstyva ir dar su gausiu sniegu gruodį. Buvo dienų kuomet tikrai buvo problematiška minti ypač per gilesnį sniegą ar nevalytus takus. Nutirpus gruodžio sniego pusnims dingo problemos. Nors vėliau sausį ir vasarį didžiąją dalį laiko protarpiais tai buvo tai nebuvo sniego, bet dviračių bei pėsčiųjų takai beveik visąlaik buvo nuvalomi. Jei rytais važiuojant į darbą buvo nenuvalytų atkarpų tai vakare arba kitą rytą viskas jau būdavo ganėtinai švariai nuvalyta.
Kalbant apie patį dviratį, tai jis išgyveno savo antrąją žiemą. Tik žinoma ne be nuostolių. Drėgmė, purvas, smėlis, druskos bei nemaža apkrova minant į įkalnes gadino grandinę taip greitai, kad ją teko keisti ne vieną kartą per visą žiemą. Keitimo atšilus orams reikalaus ir freewheel’as bei greičiausiai ratlankiai, kurie nuo stabdymo šlapiomis sąlygomis dyla ypatingai greitai. Nepaisant to, dviratis vis dar rieda puikiai ir ganėtinai gerai man tarnavo visą žiemą kaip transporto priemonė.
Bet yra keli “bet“. Kaip jau ir minėjau purvas bei apkrova grandinei labai greitai ją padaro netinkamą naudoti. Buvo minčių iškeisti šį dviratį į kokį nors pigų kalnų arba miesto dviratį su pavarom ir diskiniais stabdžiais. Ilgiau tarnautų grandinė bei diskinių stabdžių remontas po žiemos būtų pigesnis nei ratlankių keitimas su perstipinavimu. Meistras pasiūlė kompromisą – į šį dviratį įsidėti stebulę su trejomis pavaromis. Tikriausiai taip ir reikės padaryti, pavažinėti žiemą ir jei pasiteisins – palikti.
Ką gi, štai ir baigėsi sausis. Atrodo dar tik neseniai džiaugiausi žiemos saulėgrįža bei po truputį pradėjusiomis ilgėti dienomis, o šiandien diena ilgesnė kiek daugiau nei pusantros valandos palyginus su sausio pradžia. Dabar beliko sulaukti pavasario.
Sausis galiu pasakyti buvo nuobodus mėnesis. Tiek veiklos tiek orų prasme. Visą mėnesį nei karto nemačiau saulės, o nesibaigiantis cepelinų spalvos dangus baigia įvaryti depresiją. Tikiuosi bent vasaris nudžiugins saulės spinduliais. Pasivažinėjimų istorija irgi ne įspūdinga. Kartais išvažiuodavau prasukti savo tradicinį žieminį ratuką Valakampiuose kartu išlįsdamas į miestą ir tiek. Visa kita sudaro kelionė namai – darbas – namai.
Palyginus su gruodžiu sausis turėjo gerokai mažiau sniego. O ir iškritęs sniegas buvo gana operatyviai nuvalomas, tai nepasakyčiau, kad šį mėnesį turėjau kažkokių didelių problemų minti pedalus.
Šį mėnesį taip pat po truputį pradėjau ruoštis pavasariui. Keli atlikti darbai:
Nusipirkau ir užsimontavau naują galinę padangą MTB. Buvusi po dviejų metų važinėjimo visai nusidrožė ir nebeliko sukibimo. Jau laukiu kada galėsiu su juo išlėkti.
Nusipirkau grandinės nuėmimo įrankį. Galėsiu pagaliau tiek sau tiek žmonai pats keisti grandinę.
Pakeičiau grandinę savo vienbėgiui. Žiemos purvas greitai ją sugraužė.
Pavasarį tikriausiai nusimato papildomų keitimo bei remonto darbų vienbėgiui dviračiui, bet tai neišvengiama – druskos, smėis, purvas, vanduo negailestingai ėda viską.
Aš panašu esu šiek tiek raganius. Praeitą mėnesį rašiau: Tikiuosi žiema nesugalvos iškrėsti kokių nors pokštų ir nebus tiek sniego kiek užpernai ar net daugiau. Tai viskas buvo priešingai – prisnigo jei ne daugiau tai tikrai panašus kiekis sniego kaip 2020/2021 metų žiemą. Gerai tai, kad atėjus atlydžiui didžioji dalis sniego beveik nutirpo. Artimiausias dienas dar žadamos pliusinės temperatūros, tai tikiuosi viskas ir nutirps. Šaltis be sniego – tinka. Daug sniego – nebereikia. Nors gal geriau patylėsiu, o tai vėl išbursiu ką nors.
Ar po snygio vis dar važinėjau dviračiu? Tikrai taip. Kodėl ne, kai dviračių ir pėsčiųjų takus šiaip ne taip nuvalė. Visai neblogai sekėsi, nors vietomis ir buvo ne iki galo ar blogai nuvalytų ruožų, tai teko šiek tiek pasikankinti. Tačiau po kelių dienų daugiau mažiau viską normaliai nuvalė ir važiavimas pasidarė lengvesnis bei malonesnis. Dabar kai viskas nutirpę tai važiuoti vienas malonumas. Norėčiau, kad taip ir liktų, bet bijau ką nors norėti, nes viskas gali būti priešingai.
Nepaisant to, kad gruodį vis tiek važinėjau dviračiu, tai buvo prasčiausias mėnesis šiais metais. Numyniau mažiausiai kilometrų ir praktiškai niekur nebuvau pasivažinėti laisvu laiku. Tai matosi ir statistikoje.
Nuvažiuota: 361,3km
Ant dviračio praleidau: 19h 34min
Pakilimas: 2524m
Viso: 5994,4km
O dabar šiek tiek apie šiuos metus ir metų pradžioje išsikeltus keturis tikslus.
Nuvažiuoti 6660 km per metus. Šio tikslo rugpjūtį nusprendžiau atsisakyti. Ne dėl to, jog galvojau, kad jo neįvykdysiu (ir neįvykdžiau). Paprasčiausiai nenorėjau savęs spausti. Važinėti dviračiu per prievartą vien tam, kad surinkčiau kilometrus neskamba kaip gera mintis. Juolab tuomet tai nebūtų malonumas. Todėl nusprendžiau mėgautis važinėjimu negalvodamas apie tai, kad nesurinksiu reikiamo kilometražo.
Įveikti 100 km. Nuvažiuoti 100 kilometrų norėjau dar 2021 metais, tačiau pritrūkau valios. Matyt ne taip stipriai ir norėjau. Šiais metais buvau labai stipriai nusiteikęs numinti tuos 100 kilometrų ir nuraminti savo sielą. Pradėjau planuoti maršrutą ir laukti tinkamos progos šiai kelionei. Liepos 7-ta buvo ta diena kuomet galiu savimi kažkiek didžiuotis. Įveikiau 100 kilometrų žvyrkeliais, šunkeliais, tarkomis, miškais ir asfaltuotais takais. Buvo nelengva, tačiau tai buvo gera patirtis iš kurios išmokau kelias pamokas kitam kartui. Plačiau apie tai ČIA.
Atrasti naujas vietas. Šį tikslą neblogai įgyvendinau pavasarį ir pirmąją vasaros pusę. Planuodavau maršrutus su tikslu pasivažinėti dar neištyrinėtose apylinkėse. Miškai link Mickūnų pro Rokantiškes, miškai palei Nemenčinės plentą, Pavilnys – tokios buvo populiariausios kryptys šiais metais.
Mėgautis kiekviena akimirka. Važiavimas dviračiu man ir šiaip yra malonumas, todėl šis tikslas kiekvienąkart atsisėdus ant dviračio būna įgyvendinamas 100%.
Trumpai apibendrinant galiu pasakyti, kad šie metai buvo ganėtinai turiningi ir įdomūs. Taip pat netrūko iššūkių. Daug kur buvau, kur atrodė niekada nenuvažiuosiu dviračiu. Ištyrinėjau bei atradau naujas vietas. Numyniau sau rekordiškus atstumus. Galbūt neįgyvendinau visko, ko norėjau, bet tikiuosi, kad naujais metais bus nauji iššūkiai, naujos galimybės, naujos kelionės.
2022 metų statistika
Nuvažiuotas atstumas: 5994,4km
Sukilimas: 51307m
Laikas: 322h 20min
Kelionių skaičius: 557
Ilgiausias nuvažiuotas atstumas: 100,2km
Vidutiniškai km/mėn: 499,5
Grafike žemiau puikiai matosi kaip po truputį kiekvieną mėnesį mažėjo nuvažiuotas atstumas kas mėnesį. O rugsėjį išvis įvyko lūžis. Panašus lūžis pastebimas ir praeitų metų rudenį. Spėju, jog tai yra tendencija, nes rudenį kažkaip norisi daugiau vaikščioti miške nei važinėtis dviračiu.
Visų laikų statistika:
Nuvažiuotas atstumas: 13199,1km
Sukilimas: 122423m
Laikas: 745h 33min
Kelionių skaičius: 1325
2023 metų tikslai
Pakartoti numinti 100km. Bent du kartus.
Dažniau išvažiuoti pasivažinėti laisvalaikiu.
Planuoti naujus maršrutus nevažiuotomis ir neištyrinėtomis vietovėmis.
Bardako blogas 