Kategorija: Maršrutai

A. Kojelavičiaus gatvės gynybiniai įtvirtinimai

Atsitiktinai benaršydamas kelis žemėlapius ir planuodamas būsimus maršrutus pasivažinėjimams dviračiu atradau nuorodą į bunkerius esančius A. Kojelavičiaus gatvėje. Nebuvau girdėjęs apie juos todėl nutariau nuvažiuoti dviračiu apsižiūrėti.

Preliminari vieta: https://maps.app.goo.gl/RBBCrqECoxj9WTXh9 . Google maps nerodo miško takelių, tačiau atsidarius Open Street Map galima nesunkiai rasti kaip iki ten nueiti.

Į vidų su dviračiu, vienas bei be pasiruošimo nelindau, nors ir buvo smalsu. Pavaikščiojau aplinkui, pažiūrėjau, pafotografavau, patiko ir nuvažiavau toliau. Įspūdingiausiai atrodė stebėjimo bokštelis (paskutinė nuotrauka) esantis ant aukštos stačios kalvos.

Vėliau paieškojus informacijos radau, kad net keli tinklaraštininkai jau buvo apsilankę čia ir padarę gan išsamų reportažą iš vidaus:

http://pbb.lt/2011/06/26/apleisti-lenku-bunkeriai/

S. Batoro trakto įtvirtinimai

Tuputiškių regykla

Prieš porą dienų važinėdamas dviračiu atradau Tuputiškių regyklą. Belmonto apylinkėse esu nemažai visur važinėjęs dviračiu, tačiau niekada netyčia neužsukdavau link jos bei nepastebėdavau jokių nuorodų.

O atradau visiškai netyčia Strava programėlėje ieškodamas kur važiuoti toliau. Nepasižiūrėjau patogesnio kelio per aplink todėl teko lipti stačiu šlaitu su dviračiu rankose. Vienas netinkamas žingsnis arba slystelėjimas ir nugarmėčiau skardžiu žemyn.

Pati regykla nėra didelė, kokių 5-10 metrų pločio medžiais neapaugęs plotas nuo kurio tiesą pasakius atsiveria visai įspūdinga panorama į Belmontą ir tolumoje esančią Pūčkorių atodangą (viršutinėje nuotraukoje kairėje) bei Pavilnių parko kalvas ir miškus.

Dabar geriausias metas joje apsilankyti, nes gelstantys medžių lapai sukuria pasakišką peizažą.

Nuoroda

Gariūnų regykla

Pirmos atostogų dienos proga norėjau nuvažiuoti dviračiu kur dar nesu buvęs. Kurį laiką norėjau aplankyti Gariūnų regyklą, bet ji gan toli ir labai nepatogu iki jos minti tai vis atidėliodavau. Šiandien ten buvau ir nepasigailėjau.

Pirma atsivėrė tokia panorama.

Tolumoje matosi upė bei Savanorių prospekto pramoninė zona.

Žvilgtelėjau į žemėlapį ir pasirodo pačios Gariūnų regyklos dar neprivažiavau. Ji visai šalia už keliasdešimties metrų. Atvykus pasitiko štai toks vaizdas.

Kairiau – Lazdynai. Pirmam plane – Lazdynėliai. Dešinėje tolumoje matosi Helios city dangoraižis ir dešiniau jo Vilkpėdės/Naujamiesčio panorama.

Lazdynų monolitai.

Dviračiu iki lėktuvų stebėjimo aikštelės

Apie šią lėktuvų stebėjimo vietą žinojau jau seniai. Dar iki tol, kol čia buvo įrengta specialiai tam skirta aikštelė. Kažkada seniai seniai buvom su bičiuliais čia atvažiavę. Ir nuo to laiko niekada daugiau čia nebuvau. Iki šiol.

Kažkurį savaitgalį planuojant maršrutą norėjosi nuvažiuoti kur nors, kur dar nebuvau. Arba buvau labai labai seniai. Todėl pradėjau žemėlapyje žiūrinėtis Pavilnio, Liepkalnio teritoriją. Ir tuomet man akis užkliuvo už lėktuvų stebėjimo aikštelės. Pasvarsčiau, kad būtų visai įdomi kelionė numinti iki jos.

Kaip tariau taip ir padariau. Šeštadienį buvo puikus vasariškas oras, kuris visą kelionę padarė dar geresne. Vienas dalykas kurio neapgalvojau – visą kelią pirmyn reikėjo minti vien tik į kalną. Iš kitos pusės – gavosi nebloga mankšta. Nusprendžiau važiuoti pro Naujininkus, iš Kaminkelio gatvės pasukti į miškelį ir jį pravažiavus atsidurti ant viaduko link IKEA. Kas maloniai nustebino (nes nežinojau), kad nuo ten iki pat Oro uosto (iš dalies) veda neblogas dviračių takas. Vėliau dviračių takas baigėsi, liko tik asfaltas, kuris vedė pro visokius sandėlius, sodybas ir pan. Vienoje vietoje net besiganančias ožkas mačiau.

Būdamas netoliese stebėjimo aikštelės pagalvojau, kad greičiausiai bus sausakimša. Buvau teisus. Ant pakylos buvo per daug žmonių, kad galima būtų užlipti su dviračiu, dėl to teko stebėti lėktuvus nuo žemės. Tvora vaizdą kiek gadina, bet ką padarysi. Turbūt geriausia atvykti darbo dieną.

Google Maps vietos nuoroda

Sūpynės Pavilnyje

Būna kartais aplanko mane klausimas “kur dar galėčiau numinti kur nebuvau?“ Tuomet atsidarau žemėlapius ir pradedu ieškoti nevažinėtų kelių, neištyrinėtų takų, nežinomų miškų bei įdomių vietų.

Vieną tokį vakarą, kuomet ieškojau kur man nukeliavus, žemėlapyje atradau nuorodą į sūpynes. Tiesiog sūpynės. Miške. Ir dar netoli, prie Tuputiškių serpantino. Pasižymėjau, susidėjau maršrutą, išsisaugojau ir laukiau laisvų kelių valandų šiai kelionei.

Vakar vakare apsilankiau. Žinau, kad Žemasis Pavilnys ganėtinai kalnuotas todėl įsivaizdavau, jog sūpynės yra ant kalno su kokia nors atsiveriančia panorama ar panašiai. Jos iš tiesų ant kalno tačiau su vaizdu į šalia esančius laukus bei mišką. Vis tiek gerai, nes vieta rami, atokiau nuo gatvių, labai malonu ir jauku pasėdėti, pasisupti, pasvajoti.

Google Maps vietos nuoroda.

Bokštas vidury miško

Prieš kelias dienas išvažiavau vakare su dviračiu prasukti ratuką prieš miegą. Susidėliojau šiokį tokį maršrutą per gerai pažįstamas vietas bei užkabinau šiek tiek mažiau išvažinėtų vietų. Kadangi telefonas su įjungta maršruto navigacija būna kišenėje kartais važiuoju iš jausmo arba iš atminties ir būna nusuku nuo suplanuoto kelio. Šįkart nutiko būtent tai. Tačiau šis netyčinis nugrybavimas leido man atrasti niekada nematytą bokštą miške.

Įmetęs į instagramą story sulaukiau draugo žinutės kurioje sako išvažinėjęs visus keliukus esančius šiame miške, bet taip nei karto nematęs šio bokšto. Keista, pagalvojau, nes kai kuriuose žemėlapiuose nurodyti takeliai vedantys iki pat bokšto. Viename žemėlapyje net pats bokštas nurodytas. Na, ne esmė. Dabar jis apie tą bokštą žino.

Man būtų labai smalsu įlipti į patį viršų, tačiau teko gerokai pakovoti su savo aukščio baime vien tam, kad užlipčiau iki pirmos pakopos. Permatomos grindys bei laiptai neleido pamiršti kokiame aukštyje esu. Šiaip ne taip pasiekęs aikštelę sustojau, stipriai įsikibau į turėklus, pakvėpavau, susikaupiau, paleidau rankas, įsirėmiau į turėklą, išsitraukiau telefoną ir pradėjau filmuoti ir fotografuoti. Kiek pabuvus ten baimė apmažėjo, atsipalaidavau. Aukščiau lipti nedrįsau nors ir labai norėjau. Klausimas, kiek tas bokštas tvirtas bei tvarkingas.

Nulipęs pafilmavau šiek tiek patį bokštą. Pritraukus vaizdą matosi pakopa ant kurios buvau užlipęs. Neatrodo labai aukštai, bet man adrenalino tam vakarui pakako. Bokšto viršūnė yra maždaug šalia esančių medžių aukščio. Dabar tikslas kada nors užlipti į antrą pakopą. Gaunasi neblogas iššūkis sau norint – susidurti su savo baimėmis bei jas išgyventi.

Kalnų upelis mieste

Važinėdamasis dviračiu vis atrandu naujas, netikėtas bei įdomias vietas. Štai pavyzdžiui šiais metais atradau upelį, kuris teka praktiškai visiškai mieste – soduose palei Nemenčinės plentą.

Vieta kalvota, todėl būnant ten susidaro jausmas būnant kalnų miške, kuriame teka šis upelis. Pradžioje upelis teka nuokalne garsiai čiurlendamas tarp medžių. Vėliau reljefas tampa lygesnis, o upelis ramiai sau vingiuoja tarp medžių.

Vasarą viskam sužaliavus ir žydint augalams ten turėtų būti neapsakomai gražu. Spėju bus viena iš dažnai lankomų vietų.

Dviračių maršrutas: Neries šlaitais

Maršruto nuoroda

Apie šį maršrutą, tiksliau jo dalį, sužinojau pernai pavasarį iš bičiulių Strava programėlėje. Norėjau ten pasivažinėti, bet vis atrodė, kad toli, neužteks jėgų, nepavažiuosiu ir t.t. Tačiau šiais metais susiruošiau ir pravažiavau. Pravažiavau ne tik draugų maršrutą, bet gerokai daugiau. Gavosi netrumpas, bet visai smagus pasivažinėjimas palei upę.

Žinoma, kelis kartus gerokai nugrybavau, todėl teko grįžti atgal. Vienoje vietoje atsidūriau spąstuose: dešinėje upė, priekyje tankūs nepraeinami bruzgynai, kairėje sodybos su tvoromis ir jokio praėjimo.

Pirma dalis maršruto (nuo Laurų kvartalo) driekiasi nuostabiais šlaitais palei Neries upę nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai. Vietomis takas eina pavojingai arti šlaito krašto, todėl reikia būti šiek tiek atsargiam.

Vienoje vietoje atsiveria nuostabi panorama į tris upės salas ties Ožkiniais.

Antroji maršruto dalis eina Turniškių miškais iki kol pasiekiama privačių namų gyvenvietė Meškeriotojų gatvėje. Nėra pažymėta, bet ten yra keli takeliai, kuriais galima nusileisti iki upės. Važiuojant tuo taku pasiekiamas II-asis Valakampių pliažas, o vėliau ir I-as.

Turint Komoot programėlę arba kitą Open Street Map tipo žemėlapį, kuriame sužymėti miško takeliai, galima pačiam koreguoti maršrutą, nes kartais yra keli paraleliai einant takeliai, kurie vėliau arba susikerta arba veda į skirtingas vietas.

Maršrutas sakyčiau vidutinio sunkumo, tačiau yra keletas pavojingesnių ar sunkesnių vietų. Tačiau be galo vaizdingas.

Dviračių maršrutas: Antakalnis – Arvydų dvaras palei geležinkelį

Savaitgalį pagaliau pravažiavau savo prieš kurį laiką suplanuotu maršrutu iki Arvydų dvaro Bezdonyse, kuris driekiasi palei geležinkelį. Atstumas ne mažas, laiko reikia daug, pusė maršruto eina žvyrkeliais bei miško keliukais. Kelionė ganėtinai sudėtinga, bet vaizdinga. Ypač jei pasiseks pamatyti traukinį pakeliui. Man nepasisekė, aš traukinį pamačiau tik pačiuose Bezdonyse, stotyje.

Pilnas maršrutas čia

Maršrutas prasideda Šilo gatvėje, nes man pro ten patogiausia važiuoti, bet savaime suprantama atvažiuoti galima nuo bet kur. Svarbu pasiekti Mokyklos gatvę Galgiuose, prie Norfos.

Važiuojant Mokyklos gatve pravažiavus Kairėnus pasiekiame žvyrkelį, kuris veda iki geležinkelio. Prieš dvi savaites jis dar buvo visiškai pasidengęs ledu bei sniegu. Šiuo metu didžioji dalis žvyrkelio sausa, tačiau pasitaikė kelios vietos, kur buvo purvynas susimaišęs su sniegu ir tirpstančiu ledu.

Pavažiavus pasiekiau geležinkelį. Pervažos nėra, todėl reikia lipti per bėgius į kitą pusę. Ten nenutrūkstamas miško keliukas iki pat Bezdonių. Pasitaiko smėlėtų ruožų, kuriais labai sunku minti. Bet šiaip keliukas smagus, nes nėra didelių įkalnių.

Pagaliau pasiekiau patį dvarą. Niekada čia nebuvau, tai kelionė gavosi pažintinė.

Grįžau plentu pro Tapelius. Pasiekęs Tapelių ežerą įsukau į miško kelią, kuris veda į Baniškes. Ten kirtau upelį per savadarbį tiltą, pravažiavau Kairėnų kapines ir tada Gvazdikų bei Aukštagirio gatvėmis pasiekiau Nemenčinės plentą ir namo.

Plentu turbūt būtų buvę greičiau grįžti, bet mišku, bent jau man, gerokai įdomiau.

Mano statistika:

  • Atstumas: 43,02km
  • Vidutinis greitis: 19,2km/h
  • Sugaištas laikas: 2:20:42