Kalėdinis mazochizmas (2023)

Photo by Kristina Paukshtite on Pexels.com

Dirbdamas prekybos centre turiu garbės kiekvienais metais stebėti vykstančią kalėdinę psichozę kurią vadinu kalėdiniu mazochizmu. Niekaip kitaip to pavadinti negaliu, nes nesuprantu, koks žmogus savo noru gali norėti visame tame dalyvauti.

Kiekvienais metais likus kelioms dienoms iki Kalėdų daugumą žmonių ištinka panika. Visi važiuoja į pergrūstus prekybos centrus kurių stovėjimo aikšteles sukausto tokie kamščiai su kuriais palyginus Geležinio Vilko gatvė piko valandą atrodo tuščia ir paskutinę akimirką perka tai, ką galima buvo nupirkti arba susiplanuoti dar prieš mėnesį: niekam nereikalingas dovanas žmonėms, kurių tikriausiai nekenčia; du pilnus vežimus maisto kurio 2/3 virs balta mišraine, o likusi dalis bus valgoma dar savaitę, išdalinta vaikams, anūkams, likusiai giminei ir vis tiek didžioji dalis bus išmesta; galiausiai stovi dvi valandas eilėje dėl prekybos centro dovanų čekio, nes svarbeuse kaška padovanoci.

Visuomet visą šią kalėdinę karštinę įsivaizduoju kaip kadrus iš filmo kuriame fone grojant kalėdinei muzikai rodomi skubantys ir panikuojantys žmonės, apsipirkinėjimo ir stovėjimo eilėse džiaugsmai, smagūs ir linksmi šeimos susibūrimai kuriuose visi susipyksta tarpusavy, vaikai nepatenkinti kalėdinėmis dovanomis ir taip toliau.

Pasibaigus Kalėdoms ir naujiems metams žmonės palengva pradės grįžti į savo įprastą lengvos panikos ir skubėjimo būseną ir prasidės Kalėdų pagirios. Vieni grąžins gautas dovanas, kiti – tiesiog išmes, nes jiems be apgalvojimo pridovanoto šlamšto šimtą metų nereikia. Šiukšlių vežėjai turės daug darbo, o dumpster diver’iai galbūt apsidžiaugs kai kuriais išmestais daiktais. Visi džiaugsis išgyvenę dar vienas Kalėdas, nes alkoholio ant stalo buvo šiek tiek daugiau nei kepenys sugebėjo susidoroti, ir buvo susipykę su visais bent ne daugiau kartų nei pernai.

Galbūt tie žmonės laimingi, aš nežinau. Galbūt jiems tai patinka tai išgyventi kiekvienais metais. Arba tiesiog aš esu Grinčas.