Vakar jau gulėdamas lovoje atsitikrinai prisiminiau, kad vasario 15 dieną buvo penktasis tinklaraščio gimtadienis. Gerokai pavėluotai, bet kai aš taip “rūpinuosi“ dabar šiuo tinklaraščiu tai stebiuosi, kad apskritai prisiminiau.
Penki metai mano rašliavų, minčių, nuotraukų, pasakojimų, įvykių, nuotykių. Pirmus kelis metus turėjau labai daug motyvacijos rašyti, turėjau nemažai minčių ir idėjų. Tačiau paskutiniais metais motyvacija blėsta. Bandžiau šią blėstančią motyvaciją vyti šalin forsuodamas save rašyti įrašus net jei neturėjau ką rašyti. Bet panašu, kad padariau sau meškos paslaugą ir dabar mano motyvacija rašyti yra maždaug plintuso lygyje, t.y., jos praktiškai nėra. Ar ji kada nors atsiras? Nežinau. Galbūt.
Galbūt kada nors vėl bus laikas kuomet turėsiu krūvą minčių kurias norėsiu išdėstyti čia, ką nors papasakoti ir panašiai. Kol kas panašu man reikia ramybės. Neversti savęs rašyti vien tam, kad rašyti. Pažiūrėsim kas gausis. Šis tinklaraštis gyvens, tik ar aš dar būsiu jo dalis – nežinau. Laikas parodys.
Bardako blogas 