Būsimo stadiono ant Šeškinės kalno vietoje prasidėjo teritorijos valymas ir stadiono griaučių griovimas. Buvę ten šabakštynai išvalyti, vertingesni medžiai persodinti palei Ozo gatvę ir dar keliose vietose šalia.
Kaip atrodė anksčiau ir kaip atrodo dabar:
Kažkuriame įraše minėjau, jog reikėtų man visas šios pievos nuotraukas surinkti į vieną aplanką. Taip ir padariau. Gavosi 58 nuotraukos. Norėjau visas sukelti į vieną įrašą, bet supratau, kad mintis bloga. Nei kas žiūrės visas 58 nuotraukas, nei kam įdomu, o ir užima daug vietos. Vietoj to kilo mintis paimti iš kiekvienų metų po vieną nuotrauką ir padaryti trumpą seriją. Nuo 2011 iki 2021 metų.
Rinkausi nuotraukas iš vasaros. Tačiau susidūriau su problema. 2016 vasarą tos vietos nefotografavau, o 2017 metais nuotraukos iš šios vietos išvis nėra. Deja. Nefotografiniai metai buvo. Nuo 2018 vėl viskas tvarkingai, turiu beveik kiekvieno metų laiko nuotrauką.
Šiomis nuotraukomis pabaigsiu šios pievos serijas, nes parodžiau beveik viską, pradedu kartotis. Palauksiu kokius penkis metelius, kai bus galima palyginti.
Vakar vakare tvarkiau visas 2021 metų nuotraukas ir atsitiktinai pastebėjau, kad turiu dvi nuotraukas iš tos pačios vietos, bet skirtingais metų laikais: žiemą ir pavasarį. Tik trijų mėnesių skirtumas, o vaizdas kardinaliai skiriasi – visa apimanti balta spalva nutirpo ir ją pakeitė šviežia pavasarinė žalia spalva.
Šioje vietoje lankausi ne dažnai. Vasarą gal kiek dažniau, nes mėgstu pro čia grįžti iš darbo, žiemą – rečiau. Žinau, jog čia sudygo ir pradėjo augti medeliai. Tačiau niekada nepastebėdavau kiek jie paauga.
Vakar po ilgo laiko apsilankiau čia. Nusprendžiau padaryti nuotrauką ir palyginti, nes turiu kompiuteryje darytą nuotrauką beveik iš tos pačios vietos. Ir tiesą pasakius šiek tiek apstulbau. Nebūčiau pagalvojęs, jog ta pušaitė pirmame plane kairiau per pusantrų metų paaugo beveik dvigubai.
Ta proga pagalvojau, jog būtų smagu užfiksuoti šio medelio augimą. Pavyzdžiui, kiekvieno metų laiko vidury padaryti po nuotrauką. Sausio, balandžio, liepos bei spalio 15 dienomis. Žinau, kad tiksliai tą dieną ne visuomet pavyks atvykti, tai plius-minus kelios dienos. Metai, dveji, treji – kiek pavyks tiek ir fotografuosiu.
Pirmas sniegas nebuvo netikėtas. Bent jau tiems, kurie seka orų prognozes. Lygiai taip pat nebuvo netikėtas greitas to sniego dingimas. O man dar pavyko tai užfiksuoti nuotraukose.
Kai tik pradėjau savo fotografavimo hobį esu daręs kelis senų nuotraukų perfotografavimo bandymus. Pagrinde tai buvo sovietinės bei XIX a. pab. – XX a. pr. nuotraukos. Dabar aš jau esu toje vietoje kuomet galiu perfotografuoti savo senas nuotraukas nes tarp jų bus nemenkas 10 ar daugiau metų skirtumas.
Vakar rodžiau kaip per dešimt metų pasikeitė pieva. Tvarkydamas nuotraukas atradau, jog turiu nuotrauką nuo Kučkuriškių piliakalnio, kurią dariau tais pačiais 2011 metais. Buvau ten pat ne kartą nuvažiavęs ir šį rudenį. Ir taip pat turiu iš panašios vietos darytą nuotrauką. Skirtumas tik tas, jog per tuos dešimt metų medžiai gerokai paaugo, todėl nebesimato tolumoje esančios Naujos Vilnios.
Šį vieta šiuo kampu jau tapo mano tradicine nuotrauką, kurią fotografuoju jau daugiau kaip 10 metų. Tiesiog eidamas pro šalį padarau nuotrauką ir einu toliau. Taip šios vietos nuotraukos vis kaupiasi ir kaupiasi. Tik dabar pagalvojau, kad visas jas reikėtų susikelti į vieną albumą. Tą ir padarysiu ir galbūt kada nors paviešinsiu, jei kam nors bus įdomu.
Tarp žemiau esančių nuotraukų beveik dešimties metų skirtumas. Pokyčiai akivaizdūs nors naujoje nuotraukoje medžiai beveik be lapų. Žinau, kad nesutampa mėnesiai, bet niekas negali garantuoti, kad žiema šiais metais bus be sniego ir nuotraukos bus identiškos. Su sniegu jau būtų neįdomu lyginti.
Vakar vaikštinėjau po apylinkes. Ieškojau naujų takelių ir neatrastų vietų miške. Judėdamas link namų ėjau nuotraukoje pavaizduotoje vietoje ir prisiminiau, jog kažkada esu daręs nuotrauką būtent iš šios vietos kuomet namas dar buvo statomas. Ilgai nedvejojęs išsitraukiau telefoną ir padariau dar vieną nuotrauką. Susiradau fotografiją apie kurią galvojau – paaiškėjo, kad tarp nuotraukų pusantrų metų skirtumas. Nors kažkaip galvojau, kad tik pusės metų.
Tik nežinau kodėl aš galvojau, jog medis buvo kadre.
Prieš kurį laiką Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija facebook puslapyje skaičiau įrašą apie tai, kaip tirpstant ledynui dabartinės Neries upė buvo super masyvi palyginus su tuo kaip atrodo dabar.
Informacija iš jų facebook puslapio:
Atšalimo periodais paskutinis ledynas vis įgydavo didesnę galią, tapdavo storesnis ir vis arčiau pasistūmėdavo link Baltijos jūros. Savo didžiausią storį ir užimamą plotą pasiekė prieš 20 tūkst. metų, kai įsirėmė į Vilniaus plokščiakalvę ir sustojo.
Kai ledynas pasislinko prie Trijų Kryžių kalno, tuo metu Šeškinėje jo storis galėjo būti apie 40 metrų (aukščiausi Šeškinės dangoraižiai būtų buvę po ledu).
Ledynas buvo sueižėjęs, betirpstąs, jo plyšiais gurgėjo gausūs vandenys, vietomis suplūsdavę į poledinius tunelius, kuriuos vėliau užpildė smėlio ir žvyro sąnašos.
Toliau, dar įdomiau. Klimato atšilimas prieš 16 tūkst. metų įgijo pagreitį, prasidėjo poledynmetis. Ledynas tiek atšilo, kad tarp Vilniaus plynaukštės ir išilgai ledo krašto atsivėrė plyšys, į jį stipriai plūdo tirpsmo vandenys. Galinga srovė tai nerdavo po ledu, tai plūsdavo purvinu srautu iš po jo. Taip radosi Neris – „nardančioji“ upė.
Toliau įvykiai klostėsi taip. Neris nesustodama platėjo ir Gedimino kalnas buvo po vandeniu. Jam pasisekė būti nenuplautam galingų Neries srautų tik todėl, kad jis tvirta balnakalve buvo sujungtas su Trijų Kryžių masyvu.
Ledai tirpo, jų plotas mažėjo, žemėjo patvenktų baseinų lygis, atitinkamai slūgo ir Neries srautas. Tai liudija slėnio terasos, kurių yra net septynios.
Sulyginau pateiktą vaizdą su Vilniaus žemėlapiu ir gavosi labai įdomus vaizdas.
Kad būtų aiškiau pridedu ir vieną ant kitos uždėtą nuotrauką.
Ne, vasaros ne praleidau. Kažkodėl įsivaizdavau, kad vasarą buvau čia nuvažiavęs ir padaręs nuotrauką, bet pasirodo, kad ne. Deja.
Fotografavimo kampai stipriai nesutampa, nes šiaip neplanavau daryti serijos. Tik šiandien ten nuvažiavęs ir nufotografavęs supratau, kad turiu vis metų laikų nuotraukas. Pasirodo klydau, vasaros neturiu.
Bardako blogas 